Žvaigždžių žmonės: pastabos dabar   Žvaigždžių vaikai – lyg ir savotiškas mąstymo būdas, pasaulio suvokimas. Kaip išaukštintai jis beskambėtų, manau tai neturėtų skatinti nuvertinti to, kas žemiška. Greičiau tai padėtų įsigilinti, kas iš tiesų yra Žemė ir kas – mes, jos gyventojai. Atrodytų, jei esame susieti su kosmoso platybėmis, ar netgi konkrečia tolima planeta, begalo svarbu – kuria iš jų? Išties, gan nemažai žmonių sugeba prisiminti - jiems tiesiog prieš akis iškyla gyvenimo vaizdai kitoje planetoje, nežemiškame pasaulyje, tokiame pat realiame, kaip šis. Dažniausiai tai – gražesnė aplinka, daug tobulesnė visuomenė bei civilizacija. Bet ar būtų svarbiausia užduotimi „išgauti“ iš savęs tikslius tokio pobūdžio prisiminimus? Suprantama, tai būtų labai viliojančios ir „egzotiškos“ žinios, bet, sakyčiau, pasijausti tikrai atklydusiu iš kitos planetos galima ir be šios atminties. Gal būt svarbiau permatyti šį pasaulį, perprasti jo valdymą, kiaurai permanyti visuomenę, valstybę, miestą ir ...savo vaidmenį. Svarbu tarytum užlįsti už visos mums rodomos tikrovės „ekrano“ ir suabejoti visais „vadovėliniais“ teiginiais. Atgauti pajėgumą savarankiškai mąstyti ir ... atbusti. Natūralu, jei kas paklaustų: o bandyti prisiminti savo gyvenimą kitoje planetoje ar pasaulyje ne tas pats, kaip siekis prisiminti savo ankstesnes reinkarnacijas? Taip, tiems, kam nėra sunku priimti reinkarnacijos idėjos, siūlomi pratimai bei technikos prisiminti ankstesnius gyvenimus galėtų tikti ir „nežemiško" gyvenimo epizodų atkūrimui. Jei pripažinsime, kad žmogaus siela praeiną daugelį įsikūnijimų – juk ne visi jie turi būt būtinai nugyventi Žemėje. Taip, - tai tiems, kas nesunkiai pasitinka mintį apie daugelio būtybių bei civilizacijų egzistavimą visatoje, ne tik žemiečių. Visgi bet kokio lygio atsiminimai apie gyvenimą kitur, mano manymu, neturėtų „nunešti“ perdaug toli ir sukelti disharmoniją. Netūrėtų nutempti nuo buvimo čia ir dabar. Žinoma, būtis „čia ir dabar“ žmogui ir taip nelengvai įvaldoma. Tačiau tik žemiškoje būklėje mes skirstome į tai kas „buvo“ ar „bus“, „praeitus“ ir „ateinančius“. Žvelgiant iš aukščiau, - mes egzistuojame daugelyje gyvenimų ir daugelyje plotmių vienu metu. Mes – daugiamatės būtybės ir kažkuri mūsų dalis jau netgi dabar gali egzistuoti kitoje planetoje. Galbūt panašiai, kaip mes galime įsijautę klausytis muzikos įrašo dabar, nepriklausomai, kada jis buvo padarytas. O dažnai, nuo muzikos gali viskas ir prasidėti. Kažkada man išpuolė sėkmė išgirsti David Bowie'io albumą The Rise And Fall Of Ziggy Stardust And Spiders From Mars ("Ziggy Stardust'o bei "Marso vorų" šlovė ir kritimas", 1972), kurią vos išgirdęs nusipirkau, išleisdamas ilgai kauptus "taupyklės" pinigėlius. Tuomet nenumaniau, kad tai ne tik žymiausias dainininko albumas, bet vienas geriausių visų laikų roko muzikos pasiekimų, konceptualinis albumas, permainęs pop muzikos ir atlikėjo sampratą, atvėręs naują meninę erdvę. Gal būt neatsitiktinai jis pasakojo apie žvaigždžių žmogų Ziggy'į, atėjusį gelbėti pasaulį nuo katastrofiškos pabaigos, bet galiausiai savo gerbėjų sudraskytą į skutelius. Kitaip žvelgiant - Ziggy savotiškai išdalina po dalelę savęs ir taip pasilieka visų jį pažinusių širdyse. Viena daina albume taip ir vadinosi – „Starman“, pristatydama „žvaigždžių žmogaus“ terminą daug anksčiau, nei jis tapo plačiau vartojamas. Roko ir iš tiesų net tik roko muzika kupina žvaigždžių vaikų dalyvavimo. Kaip tai aidi Joni Mitchell'os*) dainoje „Woodstock“ - „mes esam žvaigždžių dulkės, mes augame, mes pakliuvom į velnio pinkles, bet turime sugrįžti atgal į Sodą“. Woodstock'o festivalio pažiba Jimi Hendrix galėtų būt garbingai vadinamas žvaigždžių žmogumi, o taip pat gitaristas Steve Hillage iš grupės Gong, bei daugelis kitų talentų. Avangardinio džiazo pradininkas Sun Ra vienas pirmųjų atskleidė savo nežemiškas šaknis, dar iki antro pasaulinio karo pareiškęs apie susitikimą su atvykusiais iš kosmoso. Žymiausias šiuolaikinių Vokietijos kompozitorių, Karlheinz Stockhausen teigia iki tol gyvenęs Sirijaus žvaigždyne, iš kurios mus pasiekia vibracijos, skatinančios atgaivinti savo dvasinę esmę - šios idėjos atsispindi Stockhauseno kompozicijoje Sirius (1975). Paskutiniais dešimtmečiais žvaigždžių vaikų studijas populiarino vis daugiau kosmoso paslapčių tyrinėtojų, kaip kad Britų ufologijos „veteranė" Jenny Randles, apžavėjusi daugelį, patirtimi bei apmąstymais pagrįsta knyga Star Children: The True Story of Alien Offspring Among Us ("Žvaigždžių vaikai: tiesa apie ateivių atžalas tarp mūsų", 1994) - kuri lyg niekur nieko buvo išleista ir lietuvių kalba, „Šviesos" - ilgametės mokyklinių vadovėlių leidyklos! Panašiu metu pasirodė kur kas išsamesnė ir gilesnė Scott Mandelker'io**) knyga From Elsewhere: Being E.T. in America ( „Iš kitur: Būnant 'nežemišku' Amerikoje“, 1995 ). Scott Mandelker turi mokslo daktaro laipsnį - tai tikriausiai glumina akademikus - taip pat daug metų studijavo ir praktikavo budistinę,  daoistinę bei dzen meditaciją, kas vėliau puikiai susiderino su platesne „kosmine“ pasaulėžiūra ir labai pagelbėjo Scott'o asmeniniam atsivėrimui, o taip pat suteikė įžvalgų tiriant žvaigždžių vaikų bei klajoklių fenomenus. Kita, žymi amerikiečio filosofijos daktaro Richard Boylan'o knyga Star Kids: The Emerging Cosmic Generation („Žvaigždžių vaikeliai: ateinanti kosminė karta“, 2005), išsamiai ir supratingai apžvelgia tiek žvaigždžių vaikų, tiek indigo vaikų ypatybes bei reikšmę. Atrodytų, Žvaigždžių vaikai - dar pakankamai šviežias, naujai atsiveriantis reiškinys. Bet, pasirodo, šių studijų ištakos siekia kur kas ankstesnius laikus. Apie 1968-uosius metus, tuomet pradedantis rašytojas Brad Steiger sudarė savotišką anketą, skirtą, kaip jis tuomet pavadino „žvaigždžių žmogaus", ar išskirtinai dvasiškai orientuotos asmenybės tipui nustatyti. Galiausiai, remiantis gausiais tyrimais, buvo išleista knyga „Žvaigždžių žmonės" - Star people (1981). Šitokį terminą Steiger „pasiskolino“ iš Amerikos etninių gyventojų mitologijos, kuri pasakoja apie jų protėvius, atkeliavusius iš dangaus ar byloja, kad žvaigždėse gyvena dvasinės būtybės ir laikas nuo laiko apsireiškia Žemėje, todėl kai kurie mūsų išlaiko ypatingesnį ryšį su žvaigždėmis. Šiai dienai Brad Steiger'is yra virš 150 pavadinimų knygų, kurių tiražas siektų 17 milijonų autorius ir bendraautorius (dažnai su savo žmona Sherry Steiger), užsirekomendavęs kaip gilus, įvairiapusiškas, dvasinių reiškinių bei žmonijos paslapčių tyrinėtojas, laisvai įvaldęs tiek dokumentinės prozos, biografinės, tiek grožinės literatūros žanrus. Džiugu, kad Brad Steiger šiltai, geranoriškai atsiliepė į jo pristatymą Lietuvos spaudoje, o taip pat palaikė sumanymą sieti „žvaigždžių vaikus" su gnostikų filosofija bei judėjimu ankstyvosios krikščionybės laikais. Šiuos dalykus sugretinti man išpuolė proga straipsnyje, taikytam „slapta" pranešti žvaigždžių vaikų sampratą platesniam „Literatūros ir meno“ skaitytojų ratui. Tačiau gnosticizmas ne iš tolo nebuvo tik „priedanga“ – „žvaigždžių žmonių“ filosofijos studijos išties galėtų naujai nušviesti ir kai kurias pačių gnostikų idėjas, pastūmėti šviežioms drąsioms įžvalgoms. *) Joni Mitčel (Roberta Joan "Joni" Mitchell, g. 1943 m.) – Kanados dainininkė, dainų autorė. Pirmuoju jo stopu buvo daina apie gamtos išsaugojimą „Big Yellow Taxi“ (1970), kurią dainavo B. Dylanas ir kiti, o Dž. Džekson 1997-ais ją perdirbo savo „Got 'Til It’s Gone“. Tais pačiais metais pasirodė ir trys „Woodstock“ versijos: daina tapo 7-o dešimtm. kontr-kultūros simboliniu pagerbimu. 1971 m. albumas „Blue“ laikomas geriausiu visų laikų albumu. 8-o dešimtm. toliau eksperimentavo vystydama džiazo galimybes, o išsiskyrusi daugiau laiko pradėjo skirti tapybai, kurios mokėsi jaunystėje. 2002 m. žurnale „Rolling Stone“ ji užsipuolė šiuolaikinį muzikos verslą jį pavadindama kloaka ir liaujasi kūrusi muziką, tačiau karas Irake privertė pakeisti nuomonę ir ji išleido savo originalių dainų albumą 2007-ais. 2015-ais ji patyrė galvos smegenų aneurizmą. **) Skotas Mandelkeris (Scott Mandelker, g. 1962 m.) – amerikiečių rašytojas. Studijavo Rytų religijas ir gyveno vienuolynuose (japonų dzen ir Tailando teravadano tradicijas). Grįžęs į JAV, 1990-ais pradėjo privačią konsultanto dvasiniais klausimais veiklą, o taip pat rašyti apie metafiziką, Rytų religijas, dvasinių kontaktų su NSO prasmę. Susidomėjimas NSO kilo iš intensyvaus „Naujojo amžiaus“ medžiagos nagrinėjimo. Jis yra dvimėnesinio žurnalo „ET Journal“ redaktoriumi. Jo knygos: „Iš kitur: nežemiečiai JAV“ (2000), jo daktarinės disertacijos pagrindu apie tuos, kurie neatskleidė savo ištakų, „Universalioji vizija“ (2000), derinant Rytų metafiziką su NSO problematika. Parengė Lukas Devita     su padėka Brad Steiger'iui, Scott Mandelker'iui, Cpt.Astera's Adviser'iui bei Cpt. Asterai     Naujoji banga Apie ufologiją kine Kas leistina fantastikoje? Planetų judėjimo pakeitimai Ar „Marsietis“ nuves į Marsą? Žmogus, kuris nukrito į Žemę Rock poetika: Ziggy Stardust Pirmoji tarpžvaigždinė kelionė Peržvelgiant lietuviškąją PANK erą Žvaigždžių sporos, Žvaigždžių vaikai Daina gyvenime: David Bowie ir "Space Oddity" Gyvenimas "laikmečio dvasioje" ir foto-moto-savišvieta Gnostikai, žvaigždžių vaikai, svetimumas... Don Campbell. Mozarto muzikos galia Gnosticizmo ištakos: blogio misterija Terra Incognita ir Terra Fantastica SUN RA: atviro kosmoso muzika Nežemiški roko muzikos ryšiai Rock poetika: Jimi Hendrix Mitologija Visatos masteliu A. Platonovas. Saulės įpėdiniai A. Cvetkovas. Ateities pabaiga Pastabos apie kūrybiškumą Pranašiškas Aldous Huxley Susitikimai BLITZ klube Kas tas gnosticizmas? Fantastikos skyrius Meno skiltis