Apie ufologiją kine. Vartiklis

Ufologija, paradoksali veiklos sritis: pasaulyje yra šimtai tūkstančių entuziastų, tyrinėtojų, kurių tarpe daugybė rimčiausių mokslininkų, susibūrusių ir bendrijas, asociacijas, centrus - visuose kontinentuose, - nėra šalies, kur nebūtų stebimi ir fiksuojami NSO ar kitos kosminės anomalijos, tačiau ufologija išlieka nepripažįstama akademiniuose sluoksniuose (bent jau oficialiai), o ir plačios visuomenės akyse tokia studijų sritis iki šiol dažniausiai tik kelia pašaipą. Tie, kas domisi NSO, o dar ir nežemiškomis civilizacijomis - įgauna „nepatikimumo“ reputaciją ir geriausiu atveju laikomi keistuoliais.

Šitoks, dešimtmečiais gyvuojantis išankstinis nusiteikimas vargu ar gyvuotų visiškai nenatūraliai, ir nepajudinama „betoninė“ pasaulėžiūra visuomenėje bei žiniasklaidoje, iš dalies yra palaikoma dirbtinai, izoliuojant visuomenę nuo tikrų duomenų bei galybės faktų, susietų su NSO. Tai patvirtina ir tokie dezinformacijos projektai, kaip kad žymioji Blue Book - JAV vyriausybinė-karinė iniciatyva, tirianti NSO, ir vėliau „išviešinanti“ bylas, cenzūruojant ir filtruojant informaciją. Teigiama, kad ir mokslinė fantastika ypač kine buvo skatinama iš aukštesniųjų valdančiųjų sluoksnių, idant „sumėtyti pėdas“ ir pridengti išmone tai, apie ką baisu prabilti, kaip apie tikrovę. Ironiška, kad dauguma „kosminių filmų“ inspiravo ir savotiškai parengė žiūrovą naujo lygio išvadoms ir pasaulėžiūrai.

Labiau gilindamiesi į NSO egzistavimo klausimus neišvengiamai įneriame į politikos sferą, susiduriame su visuomenės bei žiniasklaidos manipuliacijomis bei pasaulio valdymo paslaptimis. Dauguma konspiracijų arba sąmokslo teorijų vienaip ar kitaip siejasi su NSO, slaptomis technologijomis bei nežemiškų civilizacijų egzistavimu. Atitinkamai svarbi čia iškyla informacijos išviešinimo politika, tiek neformali iniciatyva, kaip kad Disclosure Project, tiek palaipsninis „pratinimas“ prie naujų kosminių žinių, globalinės valdžios reguliuojamas „iš viršaus“.

Tačiau, kad pilnai pasitikti sąmonės iššūkius, kuriuos mums meta NSO, praskridęs pro šalį ir dingęs juodoje naktyje, - mes atsiduriame vidiniuose ieškojimuose, abejonėse, ar atradimuose, imamės vadinamų ezoterinių žinių - nes nemaža dalimi tai dvasinė, mūsų įsitikinimų bei pasaulio suvokimo problema. Akivaizdu, kad išvien su apmąstymais, kas yra, ar būtų jie, atvykstantys iš kitų planetų, pasaulių, ar matavimų, - atsigręžiame ir į tai, kas esame mes patys, kaip sudaryti, iš kur atėjome, koks iš tiesų žmonijos amžius. Kas jie - draugai ar priešai, kaimynai, o gal mūsų protėviai ar pačios kūrybos padėjėjai – mes, žemiečiai taip pat esame neatsiejama Visatos dalimi, mūsų būtis daug didesnė, nei tvirtina racionalistinė pasaulietiška ideologija, ir kiek yra palaikoma ši primityvi televizijos žinių „tikrovė“ , tiek mes visokeriopai apribojami, izoliuojami nuo tikrų tiesų bei gilesnių savo galių.

No Doubt About It – „Jokios abejonės dėl to“- grupės Hot Chocolate disko stiliaus hitas (1980-ais užkopęs į nr.2 Britanijoje) - viena iš puikiai perteikiančių tą nuotaiką dainų, pavyzdinis pareiškimas muzikantų, palaikančių nežemiškų civilizacijų egzistavimo idėją bei ufologines studijas. O tokiais buvo ir yra Jimi Hendrix, David Bowie, Rick Wakeman, Jon Anderson, grupė Moody Blues, Nina Hagen, Hugh Cornwell ir The Stranglers, grupės Styx, Earth Wind and Fire, Gong, Guru Guru, džiazo legenda Sun Ra, vienas įtakingiausių XX a. kompozitorių Karlheinz Stockhausen ir daugelis kitų. Šaunuoliai aišku buvo ir Boney M, nešdami kosminę pop-mąstyseną tikrai į plačias mases.

Fantastikos temos susietos su NSO ir nežemiškomis civilizacijomis bene seniausiai atsispindėjo JAV komiksuose, kurių keletas virto žymiais filmais, ir būtent kino medija geriausiai išreiškė visą ufologijos problematiką. Neretai teigiama, kad tai prisižiūrėjus filmų žmonėms gimsta ketinimas vadinamąją fantastiką palaikyti tikrove. Tačiau nemažai net ir ankstyvųjų pro-ufologinių filmų siužetų buvo paremtomis tikromis istorijomis, paplitusiais pasakojimais ar pripažintų tyrinėtojų liudijimais.

Taip pat, yra teigiama, kad viena seniausių, holivudo klasika tapusi nespalvota juosta „Diena, kai sustojo Žemė“ (The Day The Earth Stood Still, 1951; rež. Robert Wise) buvo sumanyta, pastatyta ir demonstruota siekiant išbandyti masinio žiūrovo reakciją į nežemiškų civilizacijų egzistavimo faktą bei kontaktą su svečiu iš kitur.

Filmas sukurtas pagal H. Bates apsakymą „Atsisveikinimas su valdytoju“ (Farewell to the Master, 1940). 1995 m. jis įtrauktas saugojimui į JAV Nacionalinį filmų registrą. 1954 m. „Lux Radio Theater‘ perdarė į radijo pjesę.
Filmui F.L. Wright‘as sukūrė „skraidančią lėkštę“, bandydamas imituoti eksperimentinę medžiagą, kuri pažeista, tarsi gyvas kūnas žaizdą, užtraukia pažeidimą nepalikdama jokių randų.

Filme gera linkintis ateivis Klaatu, kai su 8-ių pėdų aukščio robotu Gortu nusileidžia į Žemę, kariškių sužeidžiamas. Jis gydomas ligoninėje, tačiau praktiškai jis įkalinamas. Iš jos pabėgęs, apsistoja paprastų žmonių šeimoje. Susisiekia su iškiliu mokslininku, kurį įtikina dėl savo sugebėjimų, išspręsdamas trijų kūnų uždavinį. Per jį jis įspėja žemiečius, kad suvaldytų savo agresyvumą ir nusiginkluotų, kitaip jo labiau išsivysčiusi civilizacija juos sunaikins. Klaatu išskrenda, o mums uždraudžiama ekspansija į kosmosą, o mus stebės neįveikiami robotai.

Visiškai nepanaši į pirminę, nauja filmo versija buvo sukurta, 2008-aisiais, kur vietoj pacifistinių idealų, kontaktas su ateivio asmenybe bei technologija pateikiamas kaip grėsmė Žemės saugumui, lyg ruošiant šiandieninį žiūrovą pavojui iš kosmoso.

Per keletą pokario dešimtmečių, Holivudo dėka, kosminiai, fantasmagoriniai bei futuristiniai filmai, pilnai įsigalėjo visose kino kategorijose ir gal daugiausia B- movie galaktikoje. Kaip tik ten nesibaigiantys atradimai gali pasitikti kino egzotikos megėjus, ką reiškia vien „Kelionė į iki-istorinių moterų planetą“ (Voyage to the Planet of Prehistoric Women, 1968) ir daugelis kitų filmų. "Kelionė į iki-istorinių moterų planetą" buvo pastatyta įtakoje vieno pirmųjų tarybinių fantastinių juostų "Vėtrų planeta" (1962). Bene pirmuoju Rusijos fantastiniu filmu buvo "Kosminis reisas" (1934), kurio konsultantu dirbo pats K.Ciolkovskis (apie filmą daugiau žr. >>>>). Fantastikos kino žanras buvusioje TSRS be abejo nusipelno atskirų studijų. Neabejotinai vienos svarbiausių ufologijai išlieka Steven Spielberg'o stulbinančio populiarumo kino juostos - „Artimieji trečiojo laipsnio kontaktai“ (Close Encounters of the Third Kind, 1977) - ir tolimesnė, ateivio ir žemės berniuko draugystės saga – „E.T. (1982). Kaip teigiama, po šio filmo premjeros Baltuosiuose Voyage to the Planet of Prehistoric Women

Voyage to the Planet of Prehistoric Women

rūmuose, pats prezidentas Ronald Reagan'as, priėjęs prie režisieriaus, apsikabino ir pašnabždėjo apstulbusiam Steven'ui– „šioje salėje gal nėra ir šešių žmonių, kurie žinotų, kaip tikra visa tai...“

Šiuo laikotarpiu įsibėgėjantys „Žvaigždžių karai“ (Star Wars), nors negali būt tiesiogiai priskirti ufologinei tematikai, taip pat palaikė kosminio pobūdžio atsivėrimą, lakios vaizduotės žygį į naujas erdves, pasitelkus Joseph Campbell'o psichologines įžvalgas ir mitologines studijas. Kita bebaimių kosminių kelionių serija „Žvaigždžių takai“ (Star Trek) taip pat įėjo į Ronald Reagan'o Baltuosiuose rūmuose peržiūrimų filmų sąvadą.

Svarbūs ufologijoje ir susietose studijose įvykiai neretai yra atspindėti gan dokumentiško stiliaus filmuose, kaip kad „Roswell (1994), ar kiek romantika pagražintuose, kaip kad „Filadelfijos eksperimentas” (Philadelphia Experiment, 1984), ar bent dalinai gyvais pasakojimais paremtuose, kaip „Angaras 18” (Hangar 18, 1980) – vienas iš nedaugelio tokios tematikos amerikietiškų filmų tuomet beveik iškart (1982-ųjų naujųjų metų naktį) parodytas centriniu TSRS televizijos kanalu, dėl ko tapo ypač populiariu „už geležinės užkardos“, nors Jungtinėse Valstijose filmas buvo komerciškai nesėkmingu.

Kino klasikos kolekcijos, net ir labai žemiška prasme, negalima įsivaizduoti be Stanley Kubrick'o „Kosminės odisėjos“ (2001: A Space Odyssey, 1968) ar Andrejaus Tarkovskio „Soliario“ (1972), - giliai filosofinių bei avangardinių filmų, kuriuos galima būtų žiūrėti tapogi kaip artimus ufologijai. Toks pat išlieka ir nepamainomas „Žmogus, kuris nukrito į Žemę“ (The Man Who Fell on Earth, 1976), režisieriaus Nicolas Roeg'o 1976-ų metų, gnostinis filmas su David Bowie'iu pagrindiniame vaidmenyje.

Taip vadinasi britų TV 1961 m. serialas ir astrofiziko Fred Hoyle romanas (1963 m.). 2006 m. buvo išleista nauja jo versija.

Septyniuose 45 min. epizoduose pasakojama apie radijo signalą, gautą Andromedos kryptimi. Nustatoma, kad signale užkoduotas superkompiuteris ir programa, kurią jis turi vykdyti. Kompiuteris sukuriamas ir paleidžiama programa. Ji pradeda klausinėti apie žmonių visuomenę ir biochemiją. Įvairios vyriausybinės ir verslo organizacijos norėtų mašiną panaudoti savo tikslams, tačiau jis turi savo paskirtį Žemėje… Panaudodama jaunos asistentės Kristinos DNR ji užaugina dirbtinę moterį, pavadinamą Andromeda.

“Juodasis debesis” – F. Hoyle fantastinis romanas (1957) apie milžiniško tarpžvaigždinio dujų debesies įsiveržimą į Saulės sistemą grasinant blokuoti Saulės spinduliavimą. Iš nevilties astronomai bando komunikuoti su debesimi ir sulaukia nelauktų rezultatų. Debesis atrodo turintis protą.

Dainininkė Rihanna koviniame fantastiniame filme „Jūrų mūšis“ (Battleship, premjera Tokijuje 2012 m. balandžio 3 d.) su grupe jūreivių karinių laivų pagalba gelbsti Žemę nuo ateivių antpuolio. Pateikiame ištrauką iš jos interviu V. Kingui.

R. Kai buvau maža, tėvas dažnai siuntė mane ant namo stogo, kad žiūrėčiau į žvaigždes ir ieškočiau skraidančių lėkščių. Bet taip nė vienos ir nepamačiau! Tačiau, tikriausiai, kažkas turėtų būti kitose planetose. Nors britų mokslininkas Styvenas Hokingas sako, kad į kosmosą siųsti signalus - labai bloga idėja. Nes, kai jie atskris, tai bus tarsi Kolumbo susidūrimas su indėnais. Beje, jie bus „kolumbu“, o mums vargu ar gerai baigsis.