Aklieji vargonų virtuozai
Pasaulio muzikos istorijoje rasime nemaža puikių kompozitorių ir atlikėjų, kuriems gamta pašykštėjo akių
šviesos. Tačiau į įgimtas ar vėliau įgytas aklumas nesutrukdė jiems savo gyvenimo paskirti sunkiam muzikos menui, pasiekti didelio meistriškumo.
Čia norisi trumpai papasakoti apie tris labai garsius XIV-XVI a. vargonų virtuozus bei kompozitorius,
stovinčius pirmosiose senųjų laikų vargonų meno kūrėjų gretose. Tai F. Landinis, K. Paumanas ir A.
Kabesonas. Jų vardai aukso raidėmis įrašyti į Italijos, Vokietijos ir Ispanijos istorijos puslapius.
XIV a. Italijos muziką atnaujino pradėjusi plisti naujojo meno. Ars nova srovė, atėjusi iš
Prancūzijos. Ji įnešė daug naujo į muzikos kūrybą. Prieš tai net ir pasaulietinėje muzikoje vyravo bažnytinė
muzikos teorija ir samprata, o Ars nova ėmė laužyti tradicinius varžtus. Šios srovės pradininku Italijoje
tapo kompozitorius ir atlikėjas Frančeskas Landinis (Francesco Landini, 1325-1397), gimęs tapytojo
šeimoje. Jo visas gyvenimas susijęs su stambiu to meto menų centru Florencija. Vaikystėje persirgęs
raupais, berniukas neteko regėjimo. Vienintelę gyvenimo paguodą jis rado muzikoje ir visa siela pasinėrė į
kerintį garsų pasaulį. Jaunuolis išmoko groti liutnia, gitara, fleita, pats sukonstravo klavišinį instrumentą,
Serena serenorum, kuriuo puikiai skambino. Tačiau didžiausių laimėjimų pasiekė vargonuodamas.
Būdamas šv. Lorenco bažnyčios vargonininku, F. Landinis išgarsėjo kaip šio instrumento virtuozas. Jis
garsėjo ir kaip gabus poetas bei kompozitorius. Ir šiais laikais koncertuose skamba F. Landinio madrigalai,
baladės, kanconos. Jų rankraščiai rūpestingai saugomi Florencijoje, Paryžiuje, Londone.
Vokietija XV a. muzikos srityje perėmė Nyderlandų kūrybinės mokyklos laimėjimus ir juos savaip vystė
toliau. Vienas žymiausių to meto vokiečių muzikos kultūros veikėjų buvo iš prigimties aklas vargonininkas ir
kompozitorius Konradas Paumanas (Konrad Paumann, 1410-1473). Jis gyveno Miunchene, ten
dirbo vargonininku ir, dar būdamas gyvas, kaip didžiausias XV a. vargonų virtuozas, susilaukė nepaprastos
tėvynainių šlovės. Jis taip pat puikiai grojo arfa, teorba-liutnia ir fleita. K. Paumanas sudarė tris iki mūsų
dienų rankraščiais išlikusius vargonų muzikos rinkinius Fundamentum organisadi magistri Conradi Paumanns
ceci de Nurenberga anno 1452; yra parašęs ir daugiabalsių vokalinių kūrinių. K. Paumanas muzikos istorijoje
pagarsėjo kaip vadinamosios vokiškos tabulatūrų (tam tikra muzikos kūrinių užrašymo sistema) sistemos kūrėjas.
XVI a.- tai klasikinis muzikos Ispanijoje tarpsnis, kuriame klestėjo vokalinis a capella stilius, stipriai
veikiamas Romos mokyklos. Labai aukšto lygio buvo ir to meto ispanų vargonų muzika. Jos garsiausiu
atstovu tapo iš prigimties aklas vargonininkas ir kompozitorius Antonijus Kabesonas
(Antonio Cabezon, 1510-1566). Muzikos ir vargonavimo jis mokėsi pas Palensijos katedros vargonininką Garsiją de
Besą (Garcia de Baeza apie 1480-1560) ir Tomą Gomesą. Jaunystėje apsigyvenęs Madride, A. Kabesonas iš pradžių buvo karaliaus Karlo V,
vėliau Filypo II rūmų vargonininku, čembalistu, liutnistu ir kapelmeisteriu (Musico de camera y capilla), kartu
su valdovu aplankė Italiją, Vokietiją, Nyderlandus ir Angliją. Muzikos istorikų jis buvo visuotinai pripažintas
vargonų grojimo klasiku. Per savo gyvenimą parašė nemaža kūrinių čembalui, arfai, liutniai, kuriuos surinko
sūnus Hernandas Kabesonas ir 1578 m. išspausdino Madride ispaniškų tabulatūrų rinkinyje Obras de
musica para tecla y arpa y vikuela. Vėliau visi šie kūriniai buvo išspausdinti monumentaliuosiuose
rinkiniuose Hispaniae scholae musica sacra.
Papildomai skaitykite:
Ignalinos krašto legenda
Dailininkai: Algis Lankelis
Psichodelinės eros atspindžiai
Bręstant su Pink Floyd
Aldonos Gediminaitės muzikantai
Nežemiški roko muzikos ryšiai
Paganini: Kiekvienas turi savo paslaptį
Susijungia begalybėje per Dzen?
Kultūrinis Užburtosios fleitos fonas
Menininko ir jo kūrinių klajonės
Čiurlionis: ar žinai, kas tai yra erdvė?
Natų sistemos autorius Gvidas Aretietis
Savamokslis dailininkas Henri Ruso
Filmas iš jūros bangos sūkurio
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
Papilnėjo da Vinčio kanonas
Gurdžijevas apie meną
Mineapolis-Hanojus-Vilnius
Andy Warhol "Oksidacija"
Rock poetika: Ziggy Stardust
Korėjos tradicinė muzika
Mozarto muzikos galia
Visų dienų apmąstymai
Rodanti kelią
Prerafaelitai
Meno skiltis
Vartiklis