T. Ševčenkos Akloji su dukra  
Birutė Masionienė, MŽ, 1982, liepa, nr. 7 (283)    
Didysis ukrainiečių poetas Tarasas Ševčenka (1814-1861), anksti likęs be motinos
ir tėvo, patyręs visas našlaičio baudžiauninko gyvenimo negandas, savo kūryboje daug vietos skyrė panašaus likimo 
žmonėms. Lyrikoje ir poemose viena svarbiausių yra našlaitystės tema, atspindinti ir konkrečius XIX a. 
pradžios socialinius reiškinius, ir apibendrintai nusakanti žmogaus nedalią, vienišumą. Poemoje Akloji, 
parašytoje rusų kalba 1842 m. Peterburge, šioji tema atskleidžiama per aklos motinos ir gražuolės dukters Oksanos tragišką lemtį.
 Laiške ukrainiečių literatūros klasikui G. Kvitkai-Osnovjanenkai*) T. Ševčenka sakėsi meistraująs dramą Akloji 
gražuolė; paskui ją perdirbo į poemą Akloji, matyt, išsaugodamas kai kuriuos neišlikusio varianto (aklos 
motinos ir dukters) dialogus arba jų idėją. Poemos rankraštis buvo aptiktas 1885 m. ir pirmąsyk paskelbtas 
žurnale Kijevo Senovė (Kijevskaja Starina, 1886, Nr. 6), o rašytojas I. Franko 1908 m. įdėjo ją į T. Ševčenkos rinkinį Kobzarius.
Laiške ukrainiečių literatūros klasikui G. Kvitkai-Osnovjanenkai*) T. Ševčenka sakėsi meistraująs dramą Akloji 
gražuolė; paskui ją perdirbo į poemą Akloji, matyt, išsaugodamas kai kuriuos neišlikusio varianto (aklos 
motinos ir dukters) dialogus arba jų idėją. Poemos rankraštis buvo aptiktas 1885 m. ir pirmąsyk paskelbtas 
žurnale Kijevo Senovė (Kijevskaja Starina, 1886, Nr. 6), o rašytojas I. Franko 1908 m. įdėjo ją į T. Ševčenkos rinkinį Kobzarius.
Poemoje atskleisti dviejų moterų likimai: motinos, pono suviliotos ir pamestos, ir dukters Oksanos, 
atkeršijusios savo tėvui, pamišusios ir žuvusios gaisro liepsnose. Poema sukomponuota kaip motinos 
išpažintis dukrai  jaudinantis pasakojimas apie jaunystę, motinystę, akių šviesos praradimą. Poemos antras 
planas  dukters patekimas į tėvo namus, kerštas jam ir pražūtis. Poemą pradeda ir užbaigia aklosios 
giedama psalmė, perteikianti jos neviltį ir vienatvę. Kūriniui, parašytam ankstyvajame T. Ševčenkos kūrybos 
laikotarpyje, būdinga romantinė poetika: kontrastų ryškinimas bei hiperbolizavimas  nelaimingą motinos 
likimą dar labiau pabrėžia jos aklumas; arba ekspresyvios tapybiškos detalės  kruvinas mėnuo, kurio 
baugu Oksanai, baisus degančio dvaro vaizdas, išprotėjusi Oksana, sūpuojanti kruviną peilį ir t.t.
T. Ševčenka, būdamas dailininku, pats mėgino iliustruoti poemą. Išliko 4 eskiziniai piešiniai tema Akloji su 
dukra, daryti 1842 m. (dabar saugomi T. Ševčenkos name-muziejuje). Viename eskize pavaizduota basa 
motina ir duktė, padėjusi jai ant kelių galvą.
T. Ševčenka yra iliustravęs ne vieną savo kūrinį: balades Topoliai, Paskenduolė, poemą Aklasis ir kt. 
Tai ne atsitiktinis jo biografijos epizodas.
Jau vaikystėje kambarinis kazokėlis, kaip jis buvo vadinamas pono Engelkardto dvare, turėjo potraukį 
piešimui, kuris ypač prasiveržė gyvenant Vilniuje 1829 m. gruodyje. Ponas, sugrįžęs iš pokylio, aptiko jį 
žvakės šviesoje kopijuojantį paveikslą apie kazoką Platovą, nudraskė ausis, davė antausių už tai, kad jis 
galėjo ne tik namus, miestą sudeginti (T. Ševčenka. Autobiografija, 1860). Yra manoma, jog vis dėlto tas 
pats Engelkardtas, patikėjęs neeiliniais kazokėlio gabumais, leido jį pasimokyti piešimo meno galbūt net pas 
Vilniaus universiteto, kurio rūmai stovėjo priešais Engelkardto buveinę (dabar Meno darbuotojų rūmai), tapybos katedros profesorių J. Rustemą.
1838 m., pažangiųjų rusų menininkų V. Žukovskio,
 K. Briulovo rūpesčiu išpirktas iš baudžiavos, T. Ševo rūpesčiu išpirktas iš baudžiavos, T. Ševčenka buvo priimtas į Peterburgo dailės akademiją,
kur vedliu po meno pasaulį bei jo profesines paslaptis tapo K. Briulovas. Ševčenka žavėjosi šio tapytojo paveikslais 
Pskovo apsiaustis, Paskutinė Pompėjos diena. Ševčenka žavėjosi šio tapytojo paveikslais Pskovo 
apsiaustis, Paskutinė Pompėjos diena. Ankstyvuose T. Ševčenkos autoportretuose, aliejinės tapybos bandymuose jaučiama
K. Briulovo įtaka.
Studijuodamas akademijoje, T. Ševčenka kelis kartus buvo apdovanotas antrojo laipsnio sidabro 
medaliu už paveikslus: Berniukas elgeta, duodantis šuniui duonos, Čigonė būrėja. 1843-45 m., 
keliaudamas po Ukrainą, T. Ševčenka tapė istorinius paminklus, vietoves, etnografinius vaizdelius ir paruošė 
ofortų albumą Vaizdingoji Ukraina (išleistas 1844 m. Peterburge). Šis albumas, kai liudija specialistai, 
suvaidino nemažą vaidmenį ukrainiečių vaizduojamojo meno raidoje. Leisdamas jį, Ševčenka turėjo ir kilnų 
praktinį tikslą  už gautuosius pinigus norėjo iš baudžiavos išpirkti savo gimines... T. Ševčenka planavo 
įsikurti gimtojoje Ukrainoje, dėstyti piešimą Kijevo universitete (buvo padavęs oficialų prašymą), tačiau viską 
nutraukė caro valdžios persekiojimai, areštas, dešimtmetis priverstinis kareivinių muštras bei tremtis į Orsko 
ir Novopetrovsko tvirtoves. Caro įsakymu jam buvo griežtai uždrausta piešti ir rašyti eiles. Kai 1857 m. T. 
Ševčenkai leido grįžti į Peterburgą, dailės akademija paskyrė jam dirbtuvę, kurioje poetas ir apsigyveno. Ten 
rašė, daug piešė. Su tikra menininko meile susidomėjo graviūra, kai patsai rašė autobiografijoje. Yra net 
laikomas šio žanro novatoriumi rusų mene. 1860 m. rudenį akademijos taryba įteikė jam graviūros akademiko 
diplomą. Tai buvo pripažinimo ir ateities laidas, tačiau mirtis 1961 m. žiemą neleido išsipildyti lūkesčiams...
Taigi poemos Akloji iliustracijos  dėsningas T. Ševčenkos kūrybinės biografijos epizodas. T. 
Ševčenkos gyvenime gražiai derinosi tapytojas, mąstantis linijomis, romantiškais spalvų potėpiais, ir
emocingas lyrikas, tiek gražaus ir gero dovanojantis ligi šiolei savo skaitytojams...
*) Grigorijus Kvitka-Osnovjanenko (1778-1843)  ukrainiečių rašytojas, 
žurnalistas ir dramaturgas. Jo ukrainietiškai rašyti kūriniai buvo labiau komiški ir satyriški, tačiau jis parašė ir rimtų 
kūrinių, tokių kaip vodevilis Marusia (1832). 4-me dešimtm. sukūrė fantastinę lyrišką istoriją apie Charkovo (kuriame 
didesnę gyvenimo dalį gyveno) įkūrimo istoriją. O pagal jo vodevilį Boi baba (1840) buvo pastatytas pirmasis 
ukrainiečių miuziklas Feminizmas ukrainietiškai (1998).
Papildomai skaitykite:
Rodanti kelią
Dailė fiziko akimis
Aklieji vargonų virtuozai
Gurdžijevas apie meną
Sofija Maidanskaja. Eilės
Dailininkai: Algis Lankelis
Čiurlionis: ar žinai, kas tai yra erdvė?
Lietuvių kultūra: keistis, kad išliktum savimi
Daina gyvenime: David Bowie ir "Space Oddity"
Perbrauktas Paryžius; ekskursas į pasąmonę
Savamokslis dailininkas Henri Ruso
Susijungia begalybėje per Dzen?
Menininko ir jo kūrinių klajonės
Filmas iš jūros bangos sūkurio
Žmogus, kuris nukrito į Žemę
Papilnėjo da Vinčio kanonas
Rock poetika: Jimi Hendrix
Mineapolis-Hanojus-Vilnius
Susitikimai BLITZ klube
A. Warhol "Oksidacija"
Išmagnetintojas
Prerafaelitai
Meno skiltis
Vartiklis