Edgaras Keretas
Ką žmonės mąsto Izraelyje
(600 žodžių, geriau, jei jų reiktų mažiau)
Iš rinkinio "Ilgiuosi Kisindžerio"
Apie autorių Žr. >>>>>
Mano mama sako, kad neturime, kur eiti. Kad ir kur nueitume, visuomet būsime svetimi, nekenčiami, visada būsime Žydai.
Mano mama sako, kad niekada nesuprasiu, ką reiškia būti tauta ir neturėti savo krašto. O ji žino,
ką sako. Juk vis tik ji perėjo holokaustą, matė sunaikintus savo namus Lenkijoje, prarado motiną,
tėtį ir broliuką ir galiausiai atsidūrė čia, Izraelio žemėje, kur prisiekė ko niekada neapleisti.
Gasanas, mano draugas palestinietis, sako, kad niekad nesuprasiu, ką tautai reiškia gyventi
okupacijoje. Jis neperėjo holokausto ir visa jo šeima, ačiū Dievui, gyva, bent jau kol kas. Tačiau
kasdieną susiduria su Izraelio kareiviais prie sienos perėjos. "Kartais praeini viens du, tačiau
kartais, kai jiems nuobodu, jie gali tau sugadinti gyvenimą. Liepia valandų valandas laukti saulėje
be jokios priežasties, tiesiog, kad tave pažemintų. Praeitą savaitę iš manęs atėmė du blokus
kentų, vien todėl, kad jiems taip patiko. Aštuoniolikmetis vaikinukas spuoguotu veidu su karabinu
priėjo prie manęs ir paėmė cigaretes kaip savo".
Adina, kaimynė apačioje, sako, kad niekada nesuprasiu, ką reiškia prarasti ką nors mylimą
sprogus savižudžio bombai. "Nėra beprasmiškesnės mirties", - pasakoja. "Mano brolis mirė dėl
dviejų priežasčių, kad buvo izraelitas ir kad vidurnaktį užsimanė expresso kavos. Jei gali pateikti
kvailesnes priežastis mirti, pasakyk. Ir net nėra ko neapkęsti. Jį užmušęs išnešiotas į skutelius."
Mano mama sako, kad neturime, kur eiti. Kad ir kur nueitume, visuomet būsime svetimi,
nekenčiami, visada būsime Žydai. Gasanas sako, kad mano kraštas, Izraelis, yra keistas darinys
ir nieko panašaus nėra pasaulyje. Drybso pačioje Artimųjų rytų širdyje, tačiau vaizduoja, kad yra
Europos centre, kiekvienais metais siunčia dainininkus į Eurovizijos konkursą, išleidžia futbolo
komandą į Europos pirmenybes ir nekreipia dėmesio į tai, kad valstybę supa dykuma, Artimųjų
Rytų mentaliteto jūra. Adina sako, kad gyvename kreditan. Kai ji mato palestiniečių vaikus
besidžiaugiančius pavykusiais teroristiniais išpuoliais, galvoja, kad tie vaikai kada nors užaugs.
Taigi privalau nustoti kliedėti apie taiką.
Ir jeigu yra kas nors bendro tarp to, ką sako mama, Gasanas ir Adina, tai tik aš. Jie neabejoja, nė
trupučio neabejoja, kad nesuprantu, ką iš tikrųjų turi omenyje, kai tai sako man.
Tačiau aš kaip tik labai puikiai įsivaizduoju, ką žmonės galvoja, o ypač ką galvoja blogais
laikais. Netgi iš to gyvenu. Įvairūs užsienio laikraščiai skambina man ir prašo, kad išaiškinčiau,
geriausia 600 žodžių, o dar geriau, kad nė tiek nereikėtų, ką žmonės galvoja Izraelyje. Ir gėda
man, kad negaliu nieko išgalvoti, nieko, kas leistų mažiau bijoti ar mažiau neapkęsti. Ką nors, kas
būtų pozityvu, optimistiška ir ką galima būtų pasakyti 600 žodžių.
Skausmingos mėnesinės
Iš rinkinio "Ilgiuosi Kisindžerio"
Naktį susapnavau, kad aš 40 m. moteris ir mano vyras atsargos generolas. Jis dabar vadovauja
matnasui vargšų rajone. Su pavaldiniais jis nesugyveno. Darbininkai jo nekentė, nes visąlaik ant
jų šaukė. Jie skundėsi, kad su jais elgiasi kaip su šauktiniais.
Rytais jam kepdavau kiaušinienę, o vakarais šnicelius su piurė. Kai būdavo geros nuotaikos,
sakydavo, kad maistas puikus, bet niekada nesuvalgydavo viso. Maždaug vienąkart į mėnesį,
penktadieniais, jis parsinešdavo bjaurių gėlių, kurias jam įteikdavo rusiukai, kai ilgai stovėdavo prie šviesoforo.
Naktį susapnavau, kad aš 40 m. moteris ir man prasidėjo skausmingos mėnesinės su
kraujoplūdžiais, kad staiga baigėsi tamponai ir įtikinėju vyra, kad jis yra atsargos pulkininkas, ir
kad jis nuvažiuotų į "Superfarm" arba mane nuvežtų, nes neturiu vairuotojos pažymėjimo, o jei ir
turėčiau, automobilio su amerikietiškais numeriais vis tiek negalėčiau vairuoti. Jam sakiau, kad
tai skubu, bet jis nieko nedarė, tik murmėjo kažką per miegus, sakė, kad maistas šūdinas ir jis
neleidžia virėjams kiekvieną savaitgalį važiuoti namo, nes čia armija, o ne vasaros stovykla. Aš
klojau po savimi keliskart perlenktą marlę, stengiausi gulėti ant nugaros nekvėpuodama ir
nejudėdama, kad neišsiliečiau. Skaudėjo visą kūną, kraujas burbuliavo manyje garsiau nei
paplavos sugedusioje kanalizacijoje. Kraujas liejosi mano klubais ir kojomis, purškė ant pilvo. Ir
marlė pasidarė panaši į lipalą, prisisiurbusį prie plaukų ir odos.
Naktį susapnavau, kad aš 40 m. moteris ir kad pati ir visas mano gyvenimas pasibjaurėtinas. Nes
neturiu vairuotojos pažymėjimo, nemoku anglų kalbos, nė karto nebuvau užsienyje. O kraujas,
kuris sunkėsi iš manęs, pradėjo krešėti ir rodės, kad šioms mėnesinėms nebus galo.
Naktį susapnavau, kad aš 40 m. moteris ir kad miegu sapnuodama, kad esu 27 m. vyras, kurio
žmona dar kartą pastojo ir pagimdė, o vėliau gavau gydytojo diplomą, priverčiau žmoną su
žindoma dukrele važiuoti į užsienį, tarytum į ordinatūrą. Jos siaubingai kentėjo. Jos nė žodžio
nemokėjo angliškai, neturėjo draugų. Buvo šalta, aplink plytėjo sniegas. Ir štai vienąkart, kažkurį
Sunday, jas išsivežu į užmiestį, pikniką, patiesiu ant žemės paklodę, jos atidaro krepšius ir
išdėlioja visokius skanėstus. Pavalgęs atidarau bagažinę, išsitraukiu užtaisytą ginklą ir sušaudau
jas kaip kates. Policija ateina pas mane namo. Geriausi policininkai ir tardytojai Ilinojuje bando
man prisiūti žmogžudystę. Jie įkiša mane į kamerą, staugia ant manęs, neleidžia man rūkyti, eiti į
tualetą, bet aš nepalūžtu. Ir mano vyras lovoje vis kalba: "Jei Egozi pasakė, vadinasi, pasakė. Dabar aš čia komanduoju."
Apie autorių
Žurnalistas, scenaristas ir prozininkas Edgaras Keretas gimė 1967 m. Izraelyje. Literatūrinį darbą
pradėjo 1991 m. Daug rašo neįprastu postmodernistiniu absurdo stiliumi. Verčiamas į kitas
kalbas. Kartu su dailininku R.Modanu leidžia komiksus. Išleido apsakymų rinkinius "Vamzdžiai"
(Tzinorot, 1992), "Ilgiuosi Kisindžerio" (Ga'a guai Le-Kissinger, 1994), "Knelerio lageris" (Ha-Kaitanah Šel Kneller, 1998)
Papildomi skaitiniai:
A. Tolstojus. Pirtyje
Edgaras Keretas. Venera
Yvas Bonfua. Dieviški vardai
Aksominės atostogos
Ž. P. Sartras. Šleikštulys
E. Keretas. Pakeltas saugiklis
G. Kapcanas. Būsena, ženklas
Jurgis Kunčinas. Vaidmuo mylimajai
Radoslavas Bratičius. Kur tu, Moze?
Šiuolaikinė jaunųjų arabų literatūra
G. Čestertonas. Omaras Chajamas ir šventasis vynas
Stepių vilkas ir jo nepriklausomybė
Jordanas Radičkovas. Medgręžis
X-TEEN: e-pistoliarinis romanas
Efraimas Kišonas. Mokantis klausinėti
Kai kurios nenaudingos pastabos
Antuanas de Sent Egziuperi
Praeities paralelės
Literatūriniai skaitiniai
Fantastikos svetainė
Filosofijos svetainė
NSO.LT svetainė
Poetinės vizijos