|
A. ir B. Strugackiai. Narcizas
Apie autorius >>>>>
Daktaras Lobsas visada buvo iškalbus. Be to, šiandien jis nepasiėmė cigarečių. - Pažvelkite į poną prie rojalio, - tarė jis. Gražuolis, ar ne? Ponas prie rojalio iš tikro atrodė labai patraukliai aukštas, stotingas, didelėmis juodomis akimis matinio baltumo veide. Jis kalbėjosi su dviem poniomis, kalbėjo ir judėjo nepaprastai gracingai. Puikus vyriško grožio pavyzdys. Ir apsirengęs buvo nepriekaištingai. - Ko gero, - atsiliepiau. Beje, pernelyg savimyla. Jam nederėtų taip dažnai žvilgčioti į veidrodį. Daktaras Lobsas nusijuokė: Pasisukau į daktarą: Lengva širdimi prižadėjau nepasakoti. - Tada einam į vieną atkampų kampelį ir kai ką papasakosiu. Paskutį kartą žvilgtelėjęs į paskutinė Denkerį, nusekiau daktarą į nedidelį kambarėlį greta bibliotekos. Daktaras prisėdo ant sofos ir paprašė cigaretės. - Tad štai, - pradėjo jis. Kaip jau sakiau, Denkeriai viena iš seniausių mūsų šalies giminių. 14 a. kažkoks tai Denkeris vedė baronienę Liust ir nuo to laiko Denkeriai ir Liustai vedybas kelia tik iš savo rato sau žmonų ir vyrų ieško, jei galima taip pasakyti, tik savo suaugusių genealoginių medžių šakose. Kaip taisyklė, tokios uždaros vedybos veda į išsigimimus. Taip ir nutiko daugeliui. Paimkite Kartą se-Šanua, tai visiškas idiotas, 16 m. amžiuje tapęs impotentu, arba Stelą Bua-Kosiu, tikrą grafo Denkerio tetą, sadistę ir lesbietę ir ar maža kitų! Vienok Šua diu-Giurzeliui nutiko kitaip. Jo tiesioginiai protėviai, nepaisant visų gamtos dėsnių, kaupė tik tai, kas geriausia, iš fizinių ir protinių savo giminės duomenų ir galiausiai pradėjo įgyti kai kurias hm pusdieviškas, antgamtiškas savybes. Pavyzdžiui, grafo tėvas, kaip kalba, galėjo per atstumą skaityti mintis, senelis turėjo nepaprastai išvystytą savisaugos mechanizmą, gerai pasitarnavusį mūšyje prie Nuai. Jo prosenelė Trumpai kalbant, Šua diu- Giurzelis, grafas Denkeris, išaugo toks, kokį matote tobulu fiziškai, puikiai išsivystęs protiškai.. ir turintis nepaprastai retą dovaną hipnozę. Nesišypsokite, tai gerokai rimčiau, nei manote. Duokite man dar vieną Dėkui. Geriau padėkite portsigarą ant stalo. Taip Hipnozės dovana pasireiškė ankstyvoje vaikystėje, be to, skirtingai nuo daugumos žinomų hipnotizuotojų, jam, matyt, nereikia jokių pastangų pasinaudoti ta dovana. Jam nereikalingos jokios išankstinės sąlygos, kliento susikaupimas, užmigdymas.. Ne. Jis tiesiog pažvelgia žmogui į akis ir iškart perima jo valią. Žmogus viską įsimindamas ir sveiku protu daro viską, ko užsinori grafas. Apie šia Šua diu-Giurzelio savybę žino daugelis, tačiau netiki beveik visi, net jo aukos. Tačiau aš t ai žinau ir tikiu, nes artimai pažįstu metro Gorį, Denkerių šeimos gydytoją, ir todėl, kad Taip, štai kokią neįprastą dovaną turi tas jaunas vyras. Vos prieš metis jis įvaldė dar vieną nepaprastą savybę. Mat ir dabar jis yra nepasiekiamas mūsų auksinio jaunimo pamėgdžiojimui. Kaip grafas Denkeris žaidžia kortomis! Kaip jis valgo, kaip geria! Jūs jį pavadintumėt šiuolaikiniu grafu de-Trai. Aš gi pavadinau grafą de-Trai grafo Denkerio prototipu ir gana netobulu. Nenuostabu, kad jaunystėje Denkeris turėjo didelį pasisekimą tarp moterų. Ir jis jas mylėjo visas. Jūs juokiatės ir norite paklausti, kas čia neįprasta. Ne, mano mielas, taip mylėti moteris galėjo tik jis. Nei viena jo meilužių jam nesumažino naujumo žavesio. Jis buvo nuoširdžiai įsimylėjęs į kiekvieną, visas vienu metu. Don Žuanas? Ko gero. Tačiau Don Žuanas Kikutikano interpretacijoje. Na, pats matai, kokia jo išvaizda. Patikėk mano žodžiu, jis dar ir įdomiausias žmogus. Didelė erudicija, šmaukštumas ir visa kita. Ir kartu nenumaldomas meilės troškimas. Tad jam pergalės nesudarė jokio vargo. Šešiolikmetė vikontė al-Torg, našlaujanti kunigaikštienė sa-Rio se-Kua, markizų Liu-Son ir Goparo žmonos, milijonieriaus Sterno dukra, prima balerina Kapa Kokios tai moterys! Ir štai kas įdomu jos visos žinojo viena apie kitą, žinojo ir nepavydėjo. Štai koks Šua diu-Giurzelis, grafas Denkeris, Pilkųjų kaukių brigados vadas, iškilus fašistas, nepaprastas hipnotizuotojas ir nuostabus meilužis, vainikuojantis dvi dešimtis kartų valstybės veikėjų, karžygių, patarėjų ir imperatorių favoričių Daltaras Lobsas į kampą numetė nuorūką ir paėmė trečią cigaretę. - Dabar pereisime prie mūsų pasakojimo esmės. Maždaug prieš metus čia, šitame pačiame name, jis sutiko Valentiną Pit, Pito Trečiojo dukterį. Tikriausiai pastebėjai, kad namo šeimininkai baisūs snobai ir jie už jokiu būdu nebūtų priėmė Pito, jei tas nebūtų paaukojęs 18 mln. Pilkųjų kaukių brigadai, kuri tuo metu turėjo vykti į Korėją. Korėjo buvo pasirašytos paliaubos ir žygį atidėjo kitam atvejui. Vienu žodžiu, gražuolė Valentina pasirodė čia baliuje ir susitiko su Šua diu-Giurzeliu. Ir Šua diu-Giurzelis akimirksniu ją įsimylėjo. Visi tai iškart pastebėjo, nes tą naktį jis nė per žingsnį nuo jos nesitraukė, sėdėjo greta jos vakarienės metu, nešiojo jai ledus ir gėrimus. Šokas! Tačiau ji verta to, galiu jus užtikrinti. Lanksti, liesa kaip nendrė, aukšta standžia krūtine mėlynos akys, nuostabūs pelenų spalvos plaukai. Vienu žodžiu, tėtušis Pitas, matydamas tokį hm grafo atkaklumą, buvo beeinąs prie jų, kad "išgelbėtų jos reputaciją ir pamokytų išsišokėlį", kaip visiems pareiškė, tačiau Šua tik žvilgtelėjo į jį ir seniokas, kažką burbuliuodamas po nosimi, pasitraukė į bufetą, kur mirtinai nusigėrė. Grafas tęsė savo meilikavimą ir štai pasirodė, kad dalgis surado akmenį. Ne, Valentina nesiraukė, nesistengė šalintis grafo, noriai su juo šoko, mielai juokėsi iš jo pokštų ir tik tiek. Nesimatė, kad ji "štai-štai kris", tad tėtušis Pitas nerimavo be reikalo. Ji, matyt, grafe matė tik labai įdomų pašnekovą ir kaip reta meilų kavalierių. Kaip rodo vėlesni įvykiai, ji neapsimetinėjo.
- Stebiuosi, kodėl jis jai nesiryžo anksčiau. Atleiskite, daktare, aš klausau. Lobsas vėl paėmė cigaretę, išsiblaškęs žvilgtelėjo į portsigarą ir tęsė: Daktaras Lobsas nusidegino lūpas, susiraukė, atidžiai apžiūrėjo nuorūką ir numetė
ją. Daktaras Lobsas paėmė paskutinę cigaretę ir atsistojo. Aš irgi atsistojau. Aš kažkodėl nepanorau dar kartą pamatyti grafą Šua diu-Giurzelį ir nuėjau namo. Papildomi skaitiniai: | |
Smulkiai neaprašinėsiu, kas vyko kitą mėnesį. Trumpai sakant, grafas pirmąkart atsidūrė
atstumto meilužio vaidmenyje. Jis metė visus reikalus, nekreipė dėmesio į ankstesnes
meilužes, savaitėmis nesirodė tarp Pilkųjų kaukių, nėjo į Žydrojo kraujo tarybą ir dienomis
slampinėjo prie Pitų užmiesčio vilos, kur jo nepriimdavo, kartais net grubiai. Maža to, jis
supanašėjo į pačius idiotiškiausius meilužius ir darė daugybę nesąmonių: siuntė puokštes su
iškvėpintais rašteliais, dūsavo, po Valentinos langais dainavo serenadas. Viskas buvo veltui.
Ji jo nemylėjo ir tai įrodydavo kiekviena pasitaikiusia proga su kažkokiu tolimojo plaukiojimo
kapitonu, vaikystės draugu. Tada, netekęs kantrybės ir puolęs į neviltį, grafas ryžosi
paskutinei priemonei.