Kornelijus Platelis  

Didieji įsivaizdavimai
Subyra į tūkstančius šukių, mažų homunkulų,
Sekiojančių jūsų sapnus ir apmąstymus.
Nors kalendorinis laikas niekada nesutampa
Su sielos istorija, jis vienintelis
Susieja ją su "istorija".
Tad jeigu kitaip negalime gintis nuo susmulkėjimo,
trumpėjančių metų, bunkančių pojūčių, ilgesio,
Nuo to, kas duodama per vėlai, kai jau geidžiama
Tik iš įpročio, prisiminus būtus geismus.
Ir jūs net nebesate tikras, ar šito iš tikro
Buvo trokšta, ar tai jau vėliau
Blogos lektūros ir banalių vaizdinių išperėtos
Nusususios sąmonės žiurkės, tada
Atsiverčiate savo dienoraštį
Ir ten išskaitote savo senuosius melus
Sau patiems, ir siedami su pasaulio istorija
Sukuriate naujas tiesas, didžiuosius įsivaizdavimus.
Nes atskirų sąmonių tiek, kiek smilčių
Vandenyno pakrantėje: jas
Vėjas neša ir blaško bangos, ir jos nežino kodėl.

Oras nusineša geismą.
Žolės upelio dugne ir klaidūs mano sapnai.
Paukščio atspindys oraplaukia paviršium.
Žydėjimo, alkio metas.
Žuvys šokčioja iš vandens į kitą
Pasaulį ir griebia sparnuotus vabzdžius,
Erelis žuvininkas
Jų tyko kvapniam ore. Panyru gelmėn:
Klaidūs sapnai, siūbavimas, vilnijimas...
Ieškoti maisto?

gatve ridendamas dviračio
ratlankį pagaliuku.

Menkas žaislelis.
Juolab atsiminus, jog simboliai
manęs tada dar nedomino.

Vėliau, kai pradėjau sieti
tiesę ir apskritimą
su laiko įsivaizdavimais,
susimeistravau daug reikšmių.

Pasaulis yra apvalus ir asmuo
istorijos ir poezijos.
Tiesi tik tiesa ir istorija.

Moteris apvali
nelyginant išmintis, o falas tiesus
tartum vergo sąmonė.

Gal todėl istorizmu
paremtos religijos
taip nekenčia ir bijo moterų.

Seniai pamiršau šį žaidimą,
o dievas ridena toliau
pasaulį vaikystės gatve
kažkuo panašiu į falą.